nugarmėti

nugarmėti
nugarmė́ti, nùgarma (nugárma Užv), -ė́jo intr. 1. su triukšmu nueiti, nulėkti: Laiptais nugarmėjau žemyn rš. 2. nugrimzti, nuskęsti: Akmuo nugarmėjo į armenis, t. y. nugrimzdo J. Ans nugarmė̃s į smalą, t. y. nugrims į skradžiąsias J. Lapė nugarmėjo į gilią duobę P.Cvir. Šuva nugarmė́jo su maišu į upės dugną Sv. Kai tik šoko į vandenį, tai ir nugarmė́jo į dugną Rk. Kai pratrūko raisto paviršius, tai ir nugarmė́jo karvė Mrs. Viedras nugarmėjo į šulinį Vl. Neik vienas maudytis – dar nugarmė́si Jrb. Žemė prasižiojo, ir visas dvaras nugarmėjo į armijas Užv. Neik ten, nugarmėsi į tą marmalynę Lkv. | prk.: Vargas ir skurdas, buržuazijos valdymo metais kuris slėgė Lietuvos darbo žmones, dabar nugarmėjo į negrįžtamą praeitį (sov.) sp. Darbininkai sujudės – visi ponai nugarmės (sov.) LTR. ^ Kad tu kiaurai žemę nugarmė́tum! Brž. Ir keikė karą, kad jis kur kiaurai nugarmėtų Vaižg. ║ nukristi: Nugarmė́jau nuo pačios medžio viršūnės, bet išlikau gyvas Sv. Nugarmėjau su kopėčiom žemyn Vl. 3. nukibti, aplipti: Šiemet medžiai nugarmėję vaisiais Klov. \ garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarmėti; prigarmėti; sugarmėti; užgarmėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nugarmėti — vksm. Lai̇̃ptais nugarmėjau žemỹn …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apgarmėti — apgarmėti, àpgarma, ėjo intr. apsitraukti kuo nors, apgargėti: Stiklas tebebuvo apgarmėjęs zliaukomis Vaižg. Viedras, kaip gulėjo įkritęs į šulinę, apgarmėjo purvais Slnt. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgarmėti — atgarmėti, àtgarma, ėjo intr. su triukšmu ateiti, atbėgti: Netrukus atgarmėjo visa šeimyna rš. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarmėti; prigarmėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garmėti — garmėti, gar̃ma (garma), ėjo intr. 1. bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas J. Vienu urmu (umata) garmėjo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo J. Pastovėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgarmėti — išgarmėti, ìšgarma, ėjo intr. su triukšmu išeiti, išbėgti: Po vienos minutės mudu išgarmėjome į gatvę rš. Žmonys išgarmėjo, t. y. išėjo J. Visas būrys vaikų išgarmėjo iš kiemo į laukus Brt. Išgarmėjo jau piršliai iš Onytės Srv. Kai sukūriau jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuarmėti — nuarmėti, nùarma (nuarma), ėjo intr. nugarmėti: Kaip įvažiavo duobėn, tai arkliai kap bematant nuarmėjo, tik galvos buvo matyt Krok. armėti; nuarmėti; suarmėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuburgti — intr. 1. nuskęsti, nugarmėti: Bosas, prisisėmęs vandens, nuburgia į gelmes Mc. 2. nutekėti, nuplūsti: Vanduo į marę nuburgia LMD(Mc). burgti; nuburgti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugargėti — nugargėti, nùgarga, ėjo intr. 1. nuvažiuoti tarškant, nutarškėti, nudardėti: Pasikinkę kumelę, nugargėjo namo Žlp. 2. nuskęsti, nugarmėti: Lūžo ledas, ir nugargėjo žmogelis į dugną upės Vvr. Radom tą vietą, kur jis nugargėjo – burbuliukai tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugarmuliuoti — intr. nuskęsti, nugarmėti: Nugarmėjo, nugarmuliãvo Ds. garmuliuoti; nugarmuliuoti; pagarmuliuoti; sugarmuliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugarmėjimas — sm. (1) → nugarmėti 2: Opus buvo jų nugarmėjimas į prarają I.Simon. garmėjimas; nugarmėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”